Kviečiame mokytis užsienio lietuvius ir Vilniaus savivaldybės gyventojus. Dėl priėmimo prašome kreiptis į mokyklą. /
                    Vilniaus lietuvių namai              
     
   
Steigėjas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
 
Rašykite mums el. paštu rastine@lietuviunamai.vilnius.lm.lt
 
 


Pamokų laikas
„Tėvyne, mes tavo vaikai“


Vėliava
Himnas
Muziejus
Metraštis









Mokyklos kontaktai

Biudžetinė įstaiga,
Dzūkų g. 43, 02116
Vilnius, tel/faks.
+370 5 269 5173
Raštinės el. paštas
Duomenys kaupiami
ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 190979161


Užsienio lietuvių švietimo centro kontaktai

Tel. +370 5 269 5773
(vedėja)
El. paštas:
centras@lnamai.lt


Socialinių paslaugų priežiūros departamento kontaktai

Tel. +370 266 4249
(vyr. specialistė
Rima Gudelytė)
El. paštas:
rgudelyte@socmin.lt


 
Projektai

Vilniaus lietuvių namų projektas „Vilniaus lietuvių namų tremčių istorija“.

    Projekto mintį pateikė mokyklos specifika. Vilniaus lietuvių namuose mokosi lietuvių kilmės vaikai bei vaikai, kurių tėvai turi tremtinio statusą. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 67 vaikai, kurių seneliai turi tremtinio statusą. Kita vertus, mokykloje jau du metus vyko projekto ,,Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą“ vasaros stovyklos, kuriose dalyvauja lietuvių bendruomenių atstovai iš Rusijos, Ukrainos, Jakutijos, Karelijos, Buriatijos, Baltarusijos ir t. t. turintys tremtinio statusą. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų prevencinis projektas „Sėkminga adaptacija ir sveikatos priežiūra“.

    Adaptacijos procesas yra sudėtingas augančiam ir bręstančiam vaikui. Atėjimas į mokyklą yra naujos gyvensenos ir veiklos, naujos padėties visuomenėje, naujoje kultūroje, naujų santykių su suaugusiais ir bendraamžiais pradžia. Labai svarbu, kad mokykloje vaikas galėtų išreikšti žmogiškąją esmę, sistemingai lavinti savo intelektą ir kitus gebėjimus, ugdyti valią, jausmus, įgytų būtinų žinių ir įgūdžių, susidarytų humanišką vertybių sistemą, kuria remdamasis sėkmingai įaugtų į lietuvišką bendruomenę, kultūrą, mūsų visuomenę. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų projektas „Mokytojų kompetencijų tobulinimas“.

    Vienas iš svarbiausių lituanistinio ugdymo sėkmę lemiančių veiklos uždavinių yra sudaryti sąlygas mokytojo, dirbančio užsienio lituanistinėse mokyklose, tęstiniam profesiniam tobulinimuisi. XXI a. šis uždavinys tampa švietimo prioritetu: išugdyti visą gyvenimą žinių siekiančius mokinius gyvenančius globalioje visuomenėje, gali tik nuolat besimokantis mokytojas. Tai itin svarbu ir dėl to, kad lituanistinė mokykla nėra įprasta mokykla, kurios klasėse mokosi to pat amžiaus ir ta pačia kalba kalbančių vaikų grupės. Įvairovė lituanistinėje mokykloje kelia labai didelių reikalavimų, todėl mokytojas turi gerai mokėti ne tik lietuvių kalbą, taip pat išmanyti ir Lietuvos istoriją, geografiją, dailę, domėtis kultūra, politika, šalies aktualijomis, išmanyti vaiko psichologiją, amžiaus tarpsnių raidą ir, svarbiausia, suprasti kalbų mokymo / si specifiką - gebėti spręsti kitokių kalbinių įgūdžių ir kalbinės patirties, tradicijų, vertybių turinčių vaikų integracijos į lietuvišką (ir ne tik) kalbinę, didaktinę, socialinę, kultūrinę aplinką klausimus. Šiuo požiūriu mokytojo mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas turi apimti kompetencijas, reikalingas visuose mokymo proceso etapuose: mokymo turinio sudarymo, mokymo metodų taikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, mokymo(si) proceso kokybės garantavimo, skirtingų kultūrų pažinimo ir kt. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų projektas „Aš galiu“.

   2015-2016 ir 2016-2017 m. m. bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 įsakymo Nr. V-457 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. V-614 pakeitime, nurodoma, kad ,,Mokykla privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus“. Todėl mokymosi procesas mokykloje yra nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

   Socialinė-pilietinė veikla mokiniui yra privaloma. Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Mokykla numato, kaip bus įgyvendinama socialinė - pilietinė veikla, atsižvelgdama į pilietiškumo ugdymą, mokyklos bendruomenės tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines bei socializacijos programas. Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, numatoma galimybė mokiniui atlikti ją savarankiškai ar bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis, mokykloje veikiančiu konsulų klubu, studentais ir kt. Skaitykite plačiau.

Vilniaus lietuvių namų prevencinis projektas „Aš būsiu saugus“.

    Vis dažniau pastebima, kad į mokyklas ateina daugiau vaikų, turinčių elgesio ir bendravimo problemų. Tokiems vaikams trūksta socialinių įgūdžių; vaikai mokykloje elgiasi agresyviai, trukdo pamokų metu, nedalyvauja bendroje veikloje. Didelė rizika, kad jie gali imti vartoti narkotikus, psichotropines medžiagas, daryti teisės pažeidimus. Skaitykite plačiau.

Projektas „AŠ-LIETUVA-PASAULIS“.

    XXI a. pokyčių akivaizdoje ryškėja poreikis stiprinti gyventojų gebėjimus, leidžiančius prisitaikyti prie vis sparčiau besikeičiančių sąlygų, Piliečių skatinimas aktyviai dalyvauti socialiniame ir pilietiniame gyvenime tampa vis svarbesniu politiniu prioritetu tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Demokratijos kokybė priklauso nuo aktyvaus visapusiškai išsilavinusių piliečių dalyvavimo ir stiprios pilietinės visuomenės. Lietuvai, kaip jaunai demokratiškai valstybei, reikia stiprinti tapatybę, pilietiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą, o tam tikslui yra numatytos Pilietiškumo skatinimo kryptys (2014–2020 m. nacionalinės pažangos programa):

  1. stiprinti Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsienio gyventojų nacionalinę tapatybę globalizacijos kontekste.
  2. išsaugoti ir aktualizuoti kultūros paveldą ir ugdyti sąmoningumą.
  3. skatinti pilietiškumą per teisinį ir ekonominį sąmoningumą bei demokratinį aktyvumą.
    Kadangi gimnazijoje mokosi vaikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš daugelio Europos ir Pasaulio valstybių, kurių politinė, socialinė ir pilietinė aplinka labai skirtinga, labai svarbu vaikus integruoti į Lietuvos visuomenę, stiprinti jų nacionalinę tapatybę, bei ugdyti pilietiškumą organizuojant įvairias įvairių sričių veiklas. Skaitykite plačiau.

Projektas „Mokytojų kompetencijų tobulinimas“.

    Vienas iš svarbiausių lituanistinio ugdymo sėkmę lemiančių veiklos uždavinių yra sudaryti sąlygas mokytojo, dirbančio užsienio lituanistinėse mokyklose, tęstiniam profesiniam tobulinimuisi. XXI a. šis uždavinys tampa švietimo prioritetu: išugdyti visą gyvenimą žinių siekiančius mokinius gyvenančius globalioje visuomenėje, gali tik nuolat besimokantis mokytojas. Tai itin svarbu ir dėl to, kad lituanistinė mokykla nėra įprasta mokykla, kurios klasėse mokosi to pat amžiaus ir ta pačia kalba kalbančių vaikų grupės. Įvairovė lituanistinėje mokykloje kelia labai didelių reikalavimų, todėl mokytojas turi gerai mokėti ne tik lietuvių kalbą, taip pat išmanyti ir Lietuvos istoriją, geografiją, dailę, domėtis kultūra, politika, šalies aktualijomis, išmanyti vaiko psichologiją, amžiaus tarpsnių raidą ir, svarbiausia, suprasti kalbų mokymo/si specifiką - gebėti spręsti kitokių kalbinių įgūdžių ir kalbinės patirties, tradicijų, vertybių turinčių vaikų integracijos į lietuvišką ( ir ne tik) kalbinę, didaktinę, socialinę, kultūrinę aplinką klausimus. Šiuo požiūriu mokytojo mokymasis ir kvalifikacijos tobulinimas turi apimti kompetencijas, reikalingas visuose mokymo proceso etapuose: mokymo turinio sudarymo, mokymo metodų taikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, mokymo(si) proceso kokybės garantavimo, skirtingų kultūrų pažinimo ir kt. Skaitykite plačiau.

Projektas „Mokytojas – mokytojui“.

    Dėl besikeičiančių visuomenės reikalavimų mokyklai ir mokytojo profesijai, naujo mokytojo vaidmens pastaraisiais metais dėmesio centre vis dažniau atsiduria mokytojo asmenybės ypatumai, jo santykiai su vertybėmis, etiniai darbo aspektai. Mokytojo profesionalumas siejamas su jo asmenybės ypatumais, o ne vien dalyko žinojimu, didėja mokytojo atsakomybė ir plečiasi jos ribos: nuo tarpininko tarp mokymo programos ir mokinio prie asmeniškesnio, specifiško situaci¬jos atžvilgiu požiūrio į mokymą, išsilavinusio, laisvo ir atsakingo žmogaus ugdymo. Skaitykite plačiau.

Projektas „Mokinių kūrybiškumo ugdymas“.

    Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgyti naujų kompetencijų ir kaupti atitinkamus įgūdžius, kelia vis didesnius reikalavimus. Būtina nauja mokymo ir mokymosi kokybė. Žinoti, kaip taikyti išmoktus dalykus ir įgytus gebėjimus bei išmokti visiškai naujus dalykus savarankiškai, tampa vis svarbesniu gebėjimu. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos kūrybiškumo ugdymą išskiria kaip vieną pagrindinių ugdymo tikslų. Išugdyti ar padėti vaikui pačiam išsiugdyti kūrybiškumo kompetenciją, suprantamą kaip gebėjimą originaliai, lanksčiai, tikslingai ir efektyviai mąstyti ir veikti, turi būti vienas svarbiausių šiuolaikinės mokyklos siekių. Verslumas ir kūrybiškumas tiesiogiai susieti ir padeda žmogui gyventi pilnavertį gyvenimą visuomenėje. Kūrybiškumas atveria naujas galimybes mokytis ir kurti naujus dalykus, formuoja gebėjimą pozityviai susitvarkyti su gyvenimo pasikeitimais tiek praktiškai, tiek emociškai. Leidžia mąstyti lanksčiai ir priimti kūrybiškus sprendimus. Skaitykite plačiau.

Projektas „Gabių vaikų ugdymas“.

    Gabių vaikų atpažinimo problema – viena iš aktualiausių pedagoginių ir psichologinių problemų. Dabar vis dažniau sutariama, kad gabumai – tai ne tik aukšti intelektiniai gebėjimai, bet ir sugebėjimas spręsti problemas bei kūrybiškumas. Gabumams bei jų raiškai didelį poveikį daro daugybė vidinių (fizinės ir asmenybės savybės, motyvacija, savikontrolė) bei išorinių (aplinka, ugdymo galimybės, įvykiai) veiksniai. Gabus vaikas turi būti atpažįstamas todėl, kad jis gautų geresnį, jo poreikius atitinkantį ugdymą. Gabūs vaikai atsiskleidžia tada, kai ugdymo programos turinys atitinka jo asmeninius interesus ir reikalauja pastangų, kai mokymosi procesas atitinka individualų jo mokymosi stilių Skaitykite plačiau.

Projektas „Gyvename ir mokomės tėvų žemėje“.

    „Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programoje (Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 nutarimu Nr. 389) rašoma apie „užsienio lietuvių socializacijos ir įtraukimo į valstybės gyvenimą“ būtinybę. Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 300 lietuvių kilmės užsieniečių, atvykusių iš Lietuvos etninių žemių, Europos Sąjungos ir kitų valstybių. Neretai jie būna glaudžiai susiję su lietuviškų bendruomenių veikla, mokęsi lituanistinėse mokyklose ir, kaip teigiama 2012 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Užsienio lietuvių kilmės studentų, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose adaptacija Lietuvoje“ išvadose, dažniausiai užsienio lietuviai, važiuodami studijuoti į Lietuvą, planuoja šalyje pasilikti ilgam ir yra pakankamai motyvuoti integruotis į Lietuvos visuomenę.“ Tačiau viena didžiausių problemų, su kuria susiduria užsienio lietuvių kilmės jaunimas - nepakankamos lietuvių kalbos, literatūros, istorijos ir kultūros, etnokultūros žinios.

    Šiuo projektu siekiama užsienio lietuvių kilmės studentus supažindinti su kultūriniu ir architektūriniu tautos paveldu, gilinti istorijos, lietuvių kalbos ir etnokultūros žinias, plėtoti bendrakultūrines kompetencijas, bus sudarytos galimybės saviraiškai. Skaitykite plačiau.

Matematikos ir informacinių technologijų projektas "Neakiviazdinė gabių jaunųjų matematikų mokykla „MINF`ai“.

    Vilniaus lietuvių namų mokiniai domisi matematika ir informacinėmis technologijomis, aktyviai dalyvauja mokyklos ir miesto matematikų olimpiadose, tarptautiniame matematinių uždavinių sprendimo ,,Kengūros“ konkurse, dalyvauja ir skaito pranešimus konferencijose, be to, lanko papildomo ugdymo pamokas, kurių metu noriai sprendžia sunkesnius uždavinius, galvosūkius, rebusus bei kryžiažodžius. Norėdami moksleivius labiau įtraukti į matematikos - informatikos veiklą, vykdome matematikos projektą „MINF‘ai“ integruotą su informacinėmis technologijomis, skirtą gabiems jauniesiems matematikams. Vienas iš tikslų skatinti dar labiau domėtis matematika–informacinėmis technologijomis, skaityti matematikos - informatikos literatūrą, išmokti kompiuterio pagalba perteikti matematikos žinias, pagerinti jų raštingumą. Skaitykite plačiau.

Projektas „Tarpkultūrinis ugdymas“.

   Didėjanti visuomenių socialinė kultūrinė įvairovė sukuria naujų socialinių iššūkių ir problemų. Vilniaus lietuvių namuose ugdomi į Lietuvą atvykę lietuvių kilmės vaikai iš 22 pasaulio šalių. Skirtingas mokinių kultūrinis identitetas, mokymosi stilius, religiniai įsitikinimai, tačiau vienoda etninė kilmė. Čia komunikacija tarp skirtingų kultūrinių identitetų reikalauja pripažinti kitą ir kaip panašų, ir kaip skirtingą. Todėl tarpkultūrinio projekto atsiradimas šioje bendruomenėje yra dėsningas ir svarbus. Skaitykite plačiau.
Urugvajaus ir Argentinos dienos. Skaitykite plačiau.
Rusijos savaitė. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Gruzijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Kazachstano dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Moldovos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Ukrainos dienų savaitė. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Italijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Vokietijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Australijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Lenkijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve.
Graikijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijojos archyve. Skaitykite plačiau.
Baltarusijos dienos. Nuotraukas galite žiūrėti galerijoje. Skaitykite plačiau.


Projektas „Lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejus“. Skaitykite plačiau. Ataskaita.

Lituanistinės mokyklos savo veiklą skaičiuoja nuo IX amžiaus pabaigos, kai emigracija pasiekė didelius mastus ir mūsų krašto išeiviams iškilo poreikis mokyti savo vaikus lietuviško žodžio. Lietuvių emigracija – sudėtingas procesas, apimantis ekonominius, politinius įvykius, nulemiantis išvykstančiųjų kultūros ir švietimo klausimus, įtakojantis išeivio lietuvio gyvenimo būdo, papročių ir kalbos išsaugojimą. Nepaisant žiaurių istorinių išbandymų, lietuviai didžiausiose išeivių ir tremtinių susitelkimo vietose gebėdavo įkurti lietuviškas mokyklas, mokyti vaikus kalbėti, rašyti ir skaityti gimtąja kalba. Beveik kiekvienoje lietuviškoje bendruomenėje atsirasdavo mokytojų entuziastų, kurie organizavo mokytojų draugijas, kūrė savitą mokymo metodiką, rašė vadovėlius, sprendė pagalbinės literatūros ar mokomosios medžiagos trūkumą, kūrybiškai lietuvių kalbos pamokose integruodavo etnokultūros pagrindus, liaudies dailę, lietuvišką muziką. Kiekviena lituanistinė mokykla pradėjo savo veiklą nuo idėjos ir didelio noro.

Rašykite mums: rastine@lietuviunamai.vilnius.lm.lt
 
Puslapio aplankymų skaičius:    ??????? ????????? Counter.CO.KZ - ?????????? ??????? ?? ????? ????!
© Vilniaus lietuvių namai